Ar dažnai tenka susidurti su tautinėmis mažumomis Lietuvoje?
Be abejo, tikrai dažnai, nes aš gyvenu Vilniaus rajone, mano beveik visi kaimynai lenkai, tad
susiduriu su lenkais ir suprantu tą kalbą, tik kalbėti nelabai išeina, bet vis tiek bendrauju su
kaimynais. Tikrai tai yra viena iš tų dažniausiai sutinkamų tautinių mažumų Lietuvoje. Taip pat
pažįstu ir ukrainiečių ir teko susidurti su įvairių tautybių žmonėmis.
O kaip galvojate, kodėl tai yra tokia svarbi tema – šių tautų išsaugojimas?
Vilnius visada buvo daugiakultūris miestas ir čia gyvena įvairių tautybių žmonės. Sugyvent su
jais ir pažinti juos tiesiog buvo normalu, gyvenimo kasdienybė. Turbūt tautybė neturi reikšmės,
svarbu, koks yra žmogus ir kuo daugiau pažįsti, tuo pats turtingesnis esi.
Ar sunku yra netikėti tais visais stereotipais apie tautines mažumas?
Man nesunku, aš neturiu tautinių nusistatymų.
Ir kaip galvojate, kokią tautinę mažumą labiausiai vertina ir toleruoja Lietuva, t. y. mūsų
visuomenė šiais laikais?
Žmonės yra įvairūs ir kiekvienoje tautoje yra įvairių žmonių ir galbūt negerų patirčių. Bet aš
manau, šiuo metu turbūt labiausiai toleruoja ukrainiečius, nes tai yra tauta, kuri patyrė tikrai
didelę bėdą savo gyvenime, nes karas juos privertė ieškoti saugesnės vietos šitame pasaulyje.
Tad tai, ko gero, labiausiai toleruojama tauta šiuo metu. Bet aš nemanau, kad lietuviai turi
nusistatymų ir prieš kitas tautas, nes turbūt jūs pačios pastebėjote, kad Vilniaus gatvėmis dabar
vaikšto įvairių tautybių, įvairios odos spalvos žmonės ir man neteko matyti priešiškumo. Bent
jau mano tokia patirtis. Mes galbūt vertiname tai, ko nepažįstame, atsargiau, bet, ko gero, mes
net mokykloje esame turėję įvairių tautybių vaikų ir niekada neteko spręsti kažkokios sunkios
situacijos.
Ar domitės šių tautinių bendruomenių kultūra?
Taip.
Kuo labiausiai domitės?
Mane žavi kiekvienos tautos virtuvė, kadangi aš pati mėgstu gaminti, man tai įdomu, tuo aš
visada pasidomiu. Esu išbandžiusi keletą patiekalų.
Gal turite kažkokį iš tautinių bendruomenių mėgstamiausią patiekalą?
Man patinka lenkų toks pyragas, dabar neprisimenu, kaip jis vadinasi, bet tai trupininis pyragas
su uogiene. Tai man patinka. Taip pat mėgstu lenkų troškintus kopūstus su dešrelėmis. Lietuviai
tą irgi, ko gero, gamina, bet tai natūralu, nes gyvenome šalia lenkų, dėl to virtuvė šiek tiek
persipindavo. Taip pat man labai patinka ir kačiapuris.
Ar šiuo projektu galime kaip nors padėti tautinių mažumų bendruomenėms?
Mes galime padėti todėl, kad pažindami šių bendruomenių kultūrą mes, ko gero, suprasime, kuo
jie gyvena, kokios pagalbos iš mūsų tikisi ir galbūt galėsime užmegzti draugiškus ryšius, gal net
artimesnius. Aš gal ir negerai galvoju, bet tokią viltį turiu, kad visus labai sudomins romų
bendruomenė, nes ji kupina legendų, visokiausių mitų, melagienų ir aš manau, kad atsiskleidus
jų istorijai projekto pristatymuose, mus atsiskleis ir tai, kad tie žmonės taip ar anaip unikalūs bei
tie mitai galbūt padės mums galvoti kitaip apie romų bendruomenę.
Paskutinis klausimas: ar požiūris į šias bendruomenes yra pasikeitęs nuo jūsų jaunystės
laikų?
Pasikeitęs, galiu pasakyti, kad žmonės dabar yra tolerantiškesni. Ypač seniau buvo daug
netolerancijos dėl romų tautybės, tai atsinešiau iš savo jaunystės ir vaikystės laikų, bet šiuo metu,
manau, kad žmonės yra tolerantiškesni.
Ačiū už pokalbį.
Goda Saveikytė ir Julija Jungbliutaitė-Andriškevičiūtė, 2E