Ar jūsų nuomone, tautinės mažumos Lietuvoje turi pakankamai galimybių išlaikyti savo kultūrą ir kalbą?
Aš manau, tikrai taip. Jeigu mes pasižiūrėsime į istoriją, pasižiūrėsime į XIV amžių, pasižiūrėsime į mažai skaitlingas tautas, kurias atsiveža Vytautas t.y totorius, karaimus. Grįžus į XXI amžių matome, kad praėjus šimtmečiams, tautos lyg šiol turi išlaikiusios savo tautinį identitetą. Aš įsivaizduoju, kad istoriškai LDK buvo tolerantiška valstybė ir ta tolerancija išliko iki šių dienų. Manau, kad kiekviena tauta Lietuvoje turi pilną galimybę išsaugoti savo tautinį identitetą, kalbą bei kultūrą.
Kokį indėlį tautinės mažumos turėjo Lietuvos istorijoje, kaip jos dalyvavo svarbiausiuose mūsų istorijos įvykiuose?
Visos tautos, kurios gyveno LDK, kurios gyveno Lietuvos pirmoje Respublikoje ar dabar įnešė ir įneša po mažą smiltelę, po mažą grūdelį į Lietuvos istoriją. Man atrodo, pažinti tautinių mažumų kultūrą, tradicijas yra tikrai labai įdomu. Tautinių mažumų atstovai yra Lietuvos piliečiai, jie visi turi vienodas Lietuvos piliečių teisės, pareigas ir atsakomybes. Taip pat, jų visų indėlis yra svarbus Lietuvos Valstybei.
Kokios tautinių mažumų bendruomenės turėjo didžiausią įtaką mūsų dabartinei kultūrai?
Šis klausimas, mano supratimu, labai sunkus. Jeigu mes kalbame apie bendrą tautinių mažumų įtaką Lietuvos valstybei, tai kiekvienos tautos kultūra, tradicijos yra svarbios. Jos daro mūsų visuomenę įdomesnę, spalvotesnę. Bet jeigu mes kalbame apie Lietuvą, Lietuvos bendrąją kultūrą, man atrodo, kad tos tautinės mažumos ir jų gyvenimas mūsų valstybėje, išmokė mus pagarbos kitoms tautoms. Ar tai lenkai ar žydai, ar karaimai ir totoriai mes, per tiek šimtmečius gyvendami šalia išmokom vieni kitus gerbti ir sugyventi. Aišku, niekada, matyt, nepamiršim to žiauraus istorijos puslapio – holokausto antrojo pasaulinio karo metu. Matyt, mes niekada nepamiršim, kad Lietuvoje žydų tautybės žmonių buvo išžudyta daugiausia, lyginant su kitais nacių objektais, kraštais. Tai, ko gero, turėtų būti pamoka ateities kartoms, kad mes turime gerbti, vertinti įvairias tautas gyvenančias mūsų valstybėje, jas toleruoti ir pripažinti jų identitetą.
Ar yra kokių nors įstatymų, partijų ar kitų valdžios sprendimų, nukreiptų į tautines mažumas, kuriuos palaikote ar su kuriais ne nesutinkate?
Politikuoti nenoriu, tai tema, apie kurią aš nekalbėsiu. Tačiau, nesutinku su dvigubos V įvedimu Lietuvos piliečių pasuose. Tai nelietuviška, aš tikrai labai nepritariu, nes manau, kad kalba yra valstybės pagrindas ir jeigu mūsų valstybinė kalba yra lietuvių – mes turime ją saugoti, puoselėti, gerbdami visas kitas tautas. Manau, kad tokių raidžių įvedimas kerta mūsų kalbos pagrindus ir tam aš tikrai nepritariu.
Ar pastebite, kad mokiniai skirtingai atkreipia dėmesį dėstant Lietuvos istoriją ir tautinių mažumų istoriją?
Mes nedėstome atskirai tautinių mažumų istorijos. Yra tam tikros temos, turinčios sąsajų su tautinėmis mažumomis, kurios neišvengiamai persina. Niekada nepastebiu kažkokių išskirtinių vaikų reakcijų, kalbant apie vienas ar kitas tautas. Niekada nepastebiu ir visada akcentuoju, kad tie žmonės, kurie gyvena Lietuvos valstybėje jie kuria Lietuvos valstybę. Mes visi turime labai pagarbiai žiūrėti vieni į kitus ir aš žinau, kad klasėse pas mus yra įvairių tautybių mokinių.
Kaip manote, ar mokyklose pakankamai moko apie tautinių mažumų istoriją ir kultūrą?
Aš nemanau, kad turėtume kažkaip tai išskirti. Aš visą laiką akcentuoju, kad tie žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos piliečiai, o kiekvienas žmogus, kuris priklauso tautų mažumai, manau, turi galimybes puoselėti savo tautinį identitetą. Taip pat manau, kad mokytojai turėtų skatinti mokinius gerbti įvairias tautas, kurios gyvena pas mus Lietuvoje, na o tautiniu identitetu, turėtų rūpintis šeima, tautinė bendruomenė.
Ar manote, kad laikui bėgant, mūsų kultūros puoselėjimas Lietuvoje blėsta?
Mokykloje dirbu labai senai, tad man atrodo, kad mes sovietmečiu buvome didesni patriotai. Tuo laikotarpiu aktyviau puoselėjome lietuviškus tautinius šokius, dainas, žaidimus. Mes, būdami studentais, išvežti į kolūkį kasti bulvių ar burokų rauti, visą kelią atgal ir pirmyn dainuodavome lietuvių liaudies dainas. Mes, būdami ne nelaisvi, okupuoti, labiau saugojome savo tautinį identitetą, nei dabar, būdami laisvi. Šiais laikais labai linkstame į anglicizmą. Per pamokas kartais girdžiu, kaip mokiniams sunku išsireikšti lietuviškai, kaip pertraukų metu mokiniai tarpusavy kalba angliškai. Pasitaiko, kad angliškai išsireikšti jiems yra lengviau. Tokiais atvejais mane apima neviltis. Nesuprantu, kaip galima nemokėti savo gimtosios kalbos . Prisimenu kalbininko Jablonskio žodžius, kad ,,maža garbė svetimom kalbom kalbėti, bet didelė gėda savosios gerai nemokėti”. Tad linkiu visiems puoselėti savo šaknis, istoriją , kultūrą netapti svetimais savo tautai.
Kaip manote, ar yra grėsmė, kad kažkurios iš tautinių mažumų Lietuvoje išnyks?
Jeigu pati tauta nesaugos savo tautinio identiteto, taip gali atsitikti, kad kažkada ir išnyks. Tačiau man atrodo, kad kiekvienoje tautoje yra žmonių, kurie ypatingai gerbia praeitį, gerbia istoriją, tradicijas. Vakar skaičiau apie Varėnos rajone gyvenančią moterį Lidija. Ji yra totorių kilmės ir įkūrė savo vyro senelio namuose totorių muziejų. Įsivaizduokite, ką gali vienas žmogus, jeigu tas vienas žmogus pradeda domėtis tauta, jos praeitimi. Netgi muziejų sukurti! Manau labai daug kas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Kuri iš tautinių mažumų Jums yra artimiausia?
Aš labai domėjausi žydų tauta, jos likimu. Mane labai skaudina, tačiau ir domina ši tematika. Nuo vaikystės girdėjau apie žydų naikinimą. Mama man pasakojo, kaip ji jaunystėje draugavo su žydų tautybės mergaitėmis Molėtuose, kaip senelis bendravo, o vėliau apie jų tragišką žydų likimą Gyvenime du kartus buvau Izraelyje mokymuose, lankiau visokius seminarus ir paskaitas. Todėl manau, kad su šios tautybės istorija esu daugiausia susipažinusi. Kada einame šią temą per pamokas, visada su vaikais kalbu ta tema. Man atrodo svarbu kalbėti apie tai, kad šie istorijos puslapiai daugiau nepasikartotų. Yra baisu, kai kiti žmonės nutaria, kas turi gyventi ir kas turi mirti. Žodžiu, man atrodo, kad žmonės turi priimti bet kokios religijos, bet kokio tikėjimo žmogų, kuris yra šalia. Ir tos tautinės mažumos, kurios gyvena Lietuvoje, visos yra vertos pagarbos. Jie yra mūsų kaimynai, draugai. Diskriminacija, bet kurios tautos arba jos niekinimas, mano širdžiai žiaurus dalykas. Aš visada kalbėdama su vaikais, linkiu ir mokau gerbti vienas kitą ir pripažinti jų skirtumus.
Kurios tautos istorinį paveldą labiausiai norėtumėte aplankyti?
Aš galiu visus aplankyti, man visi yra įdomūs. Galbūt daugiausia žinau būtent apie žydus. Kai lankiau gidų kursus, jų metu aplankėme karaimų muziejuj Trakuose. Man ten buvo nepaprastai įdomu, sužinojau daugiau apie jų religiją, kultūrą, buitį.. Lenkų kultūros istorija yra artimesnė ir nėra tokia išskirtinė, nes jie yra katalikai kaip ir mes. Jų istorija mums yra labiau pažįstama, ne vieną šimtmetį buvome bendroje ATR valstybėje. Tačiau, jei reiktų išskirti tą vienintelę, norėčiau daugiau su totoriais susipažint. Juos mažiau pažįstu. Apie totorių istoriją esu teoriškai prisiskaičiusi, tačiau nuvažiuot pakalbėti, pažiūrėti gyvai būtų tikrai įdomu.
Ačiū už pokalbį.
Kamilė Kamsiukaitė ir Lėja Urbšytė, 2D